Manų košė

Manų košė – vienas seniausių ir plačiausiai paplitusių javų patiekalų Europoje, kurio šaknys siekia ne konkrečią šalį, o kviečių auginimo ir malimo istoriją. Manai – tai stambiau malti kviečių grūdai. Lietuvoje manų košė plačiau paplito XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kai kvietiniai produktai tapo lengviau prieinami. Ji įgijo komfortinio, vaikystę primenančio maisto statusą – lengva, šilta, soti, bet ne sunki. Manų košė Lietuvoje buvo laikoma „švelnia“ koše, dažnai verdama vaikams, ligoniams, pusryčiams, gardinama sviestu, cukrumi, uogiene, cinamonu.
Manų košė dažnai minima senose kulinarinėse ir medicininėse knygose kaip lengvai virškinamas maistas. Dėl greito paruošimo ji buvo populiari ligoninėse, mokyklose ir vaikų darželiuose. Teisingai išvirta manų košė turi būti švelni ir vientisa – gumulėliai laikyti ne privalumu, o klaida.